Seborėjinis dermatitas: pleiskanos, niežulys ir plaukų būklė

Riebios pleiskanos, niežulys ir paraudusi galvos oda — dažni seborėjinio dermatito požymiai. Aiškiname, kodėl jis atsiranda ir kaip tinkamai prižiūrėti odą.

Pleiskanos daugeliui atrodo tik estetinis nepatogumas, tačiau kai jos gausios, riebios, o galvos oda parausta ir niežti, dažniausiai kalbama apie seborėjinį dermatitą — lėtinę uždegiminę odos būklę. Ji ne tik vargina kasdien, bet ir kuria nepalankią aplinką plaukams, todėl ją verta gydyti, o ne maskuoti.

Kas yra seborėjinis dermatitas

Tai lėtinis uždegimas, pasireiškiantis srityse, kuriose gausu riebalinių liaukų: galvos odoje, ties plaukų linija, antakiuose, nosies ir lūpų raukšlėse, kartais krūtinės srityje. Svarbų vaidmenį jo vystymesi vaidina Malassezia genties mielinis grybelis, natūraliai gyvenantis ant odos. Jautriems žmonėms jo apykaitos produktai sukelia uždegiminę reakciją: oda parausta, ima lupėtis, atsiranda gelsvos, riebios žvyneliais nusėtos zonos ir niežulys. Tai nėra higienos stoka ir liga nėra užkrečiama. Būklė dažnesnė vyrams ir paprastai pirmą kartą pasireiškia jauname suaugusiųjų amžiuje, o vėliau linkusi kartotis bangomis.

Kodėl paūmėja

Seborėjinis dermatitas linkęs bangomis paūmėti ir aprimti. Dažniausi provokuojantys veiksniai:

• Stresas, nuovargis ir miego trūkumas
• Šaltasis metų sezonas ir sausas patalpų oras
• Hormoniniai svyravimai, didinantys odos riebumą
• Netinkama priežiūra: per reta galvos plovyklė arba agresyvios priemonės
• Susilpnėjęs imunitetas ar kai kurios gretutinės ligos

Daugelis pacientų pastebi ir sezoniškumą: vasarą, esant daugiau saulės ir mažiau streso, oda dažnai aprimsta, o rudenį ir žiemą simptomai grįžta. Žinodami savo provokuojančius veiksnius galite paūmėjimus bent iš dalies numatyti ir laiku sustiprinti priežiūrą.

Kaip tai veikia plaukus

Pats seborėjinis dermatitas folikulų nesunaikina, tačiau nuolatinis uždegimas, kasymasis ir sutrikęs odos barjeras kuria plaukams nepalankią terpę. Ilgai besitęsiantis paūmėjimas gali sustiprinti difuzinį plaukų slinkimą, o esant polinkiui į androgenetinę alopeciją — pabloginti bendrą vaizdą. Todėl sveika galvos oda yra plaukų priežiūros pagrindas, o ne antraeilis dalykas. Apie kompleksinį požiūrį rašome puslapyje plaukų ir galvos odos gydymas.

Priežiūra ir gydymo kryptys

Pagrindas — reguliariai naudojami medicininiai šampūnai su priešgrybelinėmis ir uždegimą mažinančiomis medžiagomis, pavyzdžiui, ketokonazolu, cinko piritionu ar salicilo rūgštimi. Svarbu juos naudoti teisingai: išlaikyti ant odos kelias minutes ir taikyti kursais pagal specialisto rekomendaciją. Dažna klaida — medicininį šampūną užpilti ir iškart nuplauti kaip įprastą: veikliosios medžiagos tiesiog nespėja suveikti, ir susidaro įspūdis, kad priemonė neveiksminga. Kita klaida — naudoti jį kasdien vietoj įprasto šampūno, nors daugumai priemonių numatytas naudojimas kelis kartus per savaitę, derinant su švelniu kasdieniu prausikliu. Paūmėjimo metu gydytojas gali skirti vietinių priešuždegiminių priemonių. Kasdienėje priežiūroje venkite karšto vandens, agresyvaus trynimo, alkoholio turinčių priemonių ir neplaukite galvos per retai — riebalų kaupimasis būklę tik blogina.

Kuo seborėjinis dermatitas skiriasi nuo paprastų pleiskanų ir žvynelinės

Paprastos sausos pleiskanos yra smulkios, baltos ir byra nuo viso galvos paviršiaus, o oda po jomis atrodo rami. Seborėjinio dermatito žvyneliai stambesni, gelsvi ir riebūs, laikosi prilipę prie paraudusios odos, dažniausiai telkiasi ties plaukų linija, pakaušyje ir už ausų. Žvynelinės (psoriazės) plokštelės savo ruožtu būna ryškiai apibrėžtos, storos, sidabriškai baltos ir dažnai peržengia plaukų liniją į kaktą ar sprandą. Kadangi gydymo taktika skiriasi, tikslus atskyrimas svarbus — trichoskopija leidžia pamatyti šioms būklėms būdingus kraujagyslių ir žvynelių raštus, kurių plika akimi nematyti.

Kasdienė rutina žingsnis po žingsnio

Praktikoje geriausiai veikia paprasta, bet nuosekli schema. Pirma: medicininis šampūnas pagal specialisto rekomendaciją paūmėjimo metu naudojamas kelis kartus per savaitę, išlaikant jį ant odos kelias minutes. Antra: tarp jų galva plaunama švelniu kasdieniu šampūnu — oda turi būti valoma reguliariai, ne rečiau. Trečia: pasiekus pagerėjimą medicininis šampūnas nenutraukiamas staiga, o paliekamas palaikomajam naudojimui rečiau, nes būklė linkusi grįžti. Ketvirta: karštas oras, aptemptos kepurės ir riebios formavimo priemonės paūmėjimo metu atidedami į šalį. Tokia rutina daugeliui leidžia suvaldyti simptomus ir išvengti dažnų atkryčių.

Ko nedaryti

Nekasykite ir nelupinėkite žvynelių — taip pažeidžiamas odos barjeras ir uždegimas gilėja. Nebandykite problemos spręsti vien kosmetiniais pleiskanų šampūnais iš prekybos centro: jei būklė kartojasi, reikalinga diagnozė, nes panašiai gali atrodyti ir žvynelinė ar kitos odos ligos. Tikslų atsakymą duoda trichoskopija ir specialisto apžiūra.

Seborėjinis dermatitas ir barzda: pamirštama zona

Nors dažniausiai kalbama apie galvos odą, seborėjinis dermatitas mėgsta ir barzdos sritį, ypač smakro ir žandų odą po tankesniais šeriais. Požymiai tie patys: paraudimas, riebūs žvyneliai, niežulys. Vyrams, auginantiems barzdą, verta skirti dėmesį jos priežiūrai — reguliariai plauti barzdos zoną švelniu prausikliu, kruopščiai išskalauti ir nenaudoti sunkių, odą uždengiančių aliejų paūmėjimo metu. Jei simptomai kartojasi, tos pačios medicininės priemonės, kurios skiriamos galvos odai, dažnai pritaikomos ir barzdos sričiai, tik švelnesne forma. Ši smulkmena dažnai lieka nepastebėta, o juk būtent nuolatinis barzdos zonos uždegimas neretai paaiškina, kodėl barzda vietomis atrodo retesnė ar auga netolygiai.

Kada verta konsultacijos

Jei pleiskanos gausios ir nuolat grįžta, oda niežti, rausta arba kartu suintensyvėjo plaukų slinkimas, verta apsilankyti pas specialistą. Konsultacijos metu įvertinama odos būklė, parenkamos konkrečios priemonės ir jų naudojimo schema, o prireikus paskiriamos papildomos procedūros galvos odai. Registruotis galite per kontaktų puslapį — suvaldžius uždegimą pagerėja ir odos, ir plaukų būklė.